Pirmaisiais partizanavimo metais partizanai savo stovyklavietes įrengdavo giliai miškuose. Stovyklaujant dideliais būriais būdavo sunku likti nepastebėtiems, kilus pavojui, daugiau nukentėdavo. Vėliau partizanai pasiskirstydavo grupelėmis iki 10 žmonių. Stovyklavietes keisdavo kiekvieną dieną. Dažnai kovotojai stovyklavietes įsirengdavo pas patikimus ūkininkus. Vasara partizanai stovyklaudavo miškuose. Jeigu koks grybautojas ar uogautojas atsitiktinai pakliūdavo į stovyklavietę, jį sulaikydavo, apklausdavo, kaip ten pateko. Nieko neįtarus, atvykėlį pamaitindavo ir laikydavo iki vakaro. Vakare partizanai pasitraukdavo į kitą vietą, o "svečią" išleisdavo namo.